Ilgesys

Tuščiai saulėlydžius stebėjau
Prie jūros vienas vakarais -
Ta vasara, kuri praėjo...
Tokia jau niekad neateis.

Sūrus vanduo ir šiltas smėlis,
Žuvėdros klykiančios danguj...
Lyg baltos vilnys nuriedėjo
Kažkur toli už debesų.

Grįžtu taku vėl pro pušyna,
Tačiau ne taip, kaip kažkada...
Širdis lyg suspurda, bet greit nutyla,
Nes tavo delno maname nėra.