Kai žydi sodai

Jaučiu kedianant vėją mano plaukus,
ant veido žaidžiant saulės spindulius šiltus,
gražių dienų jau pranašų sulaukiau
ir sielos džiaugsmas vėlei grįžta į namus.

Patinka laikas man, kai žydi sodai,
kai vyšnios, obelys apsipila žiedais,
kai pienės šviečia žoleje geltonos,
kai šviesūs, gražūs, neslegiantys vakarai.

Sugrįžta vėl prisiminimai brangūs,
kvepėti ima pievų gėlėmis sapnai,
atverti širdį norisi lyg langą,
kad vėl jausmai joje skraidytų lyg drugiai.