Jie negirdi,
kai sninga
tankiai į žemę,
ant baltų kaulų
drimba snaigės
sulipę,
kai peršti
nuo šalčio akis
ir dvasią - skaudžiai,
iki panagių.
Jie negirdi,
kai sninga,
tik švintant
ar temstant,
velias sniegas
į plaukus
ir tirpsta įtūžęs,
atšvaitais balto
kūno nuboluoja
į tylą.
Jie negirdi [neklauso],
kas žeidžia,
kai sninga.