Plauki sava upe,
Ir nežinai kas laukia ten – tolumoje...
Irkluoji valtį iš visų jėgų,
Ir stengiesi išvengt visų kliūčių.
Atrodo viskas taip gražu,
Valtelė plaukia pamažu...
Ir nežinai žmogus,
Kokia audra šįkart užgrius...
Viliesi, stengiesi kiek tik gali,
Kad ši upės vaga tavajam tikslui būtų palanki...
Ir tu plauki plauki plauki
Tau šviečia saulė įstabi...
Gyvenimo kelias – kaip upės vaga,
Kiekvienas vingis – nauja nežinia...
Bet plaukia žmogus per gyvenimo upę
Ir tikisi rast savo laimės žvaigždutę...