Mano vardas yra Pinavijus (tęsinys Nr. 1)

Pradžia: http://rasyk.kitoks.lt/index.phpfuseaction=read.view&id=13786


- Įdomu... – murmtelėjau aš. Keistas tas mano brolis. Visuomet jis įsipainioja į nesamones ir.. – tęsk.
- Kitą dieną ir dar kitą dieną, manęs draugas nesusirado. Ėmiau nerimauti. Paprasčiausiai nebeturėjau kur dėtis iš nerimo ir atsakomybės. Apžiūrėjau paketėlį – nieko įpatingo, nedidelis - pakračiau – nieko neįprasto neišgirdau. Nešiojausi jį visur lyg kūdikį. Ketvirtadienį sužinojau kraupų dalyką. Mano draugas dingęs be žinios, jo žmona paklaikusi skambino man... Įsivaizduok, jis dingo tą pačią dieną, kai mes kalbėjomės. Tada paprasčiausiai pamaniau, kad jis slapstosi, bet kitą dieną draugo kūną rado skersgatvyje. Jis buvo subadytas, su virve ant kaklo...
- O čia tai bent, - šiurpuliai nubėgo mano kūnu. Ir vėl.
- Nuo tada esu lyg nesavas, nežinau ką daryti su tuo paketėliu – ar duoti jo žmonai, kaip prisiminimą, tačiau atrodo, kad jis labai svarbus ir dar gi pavojingas... Ir praplėšti jį bijau – gal ten kokia nuodinga medžiaga? Mano šeimai dabar irgi gręsia pavojus, - brolis tarškėjo lyg užsuktas – toks tylenis, o pratrūko.
- Tai atvažiavai pas mus pasislėpti? – paklausiau rūsčiai.
- Galima sakyti... Žmona nieko nežino. Tikiuosi nesupyksi, kad taip padariau, tačiau į ką galima atsiremti jei ne į šeimą?
- Tu turi tą paketėlį? – paklausiau. Esu smalsus padaras ir neslėpsiu, mane sudomino ši paslaptinga istorija. Kai pas pažįstamą gimė veršelis su dviem uodegom, važiavau net į Pakruojį pasižiūrėti, nors kiti iš manęs juokėsi. Tačiau man buvo įdomu ir nusispjaut į kitų nuomonę.
- Turiu čia – striukės kišenėje, - sutrikęs brolis pačiupinėjo kiek išsipūtusią kišenę. Jo akys blizgėjo. Alus jau jam susuko smegenis. Mokslinčius – neatsparus, man butelis alaus kaip limonadas, o jam dar bokalas ir eitų šokti polkos su ragučiais. – Bet bijau žiūrėti... Pažiūrim kartu?
Suabejojau, tačiau smalsumas kaip ir visada nugalėjo.
- Trauk jį laukan, - sukomandavau.
Brolis išsitraukė baltą paketėlį perrištą virvute. Nieko įpatingo, atrodo. Nurišau virvutę ir norėjau išpakuoti, tačiau brolis griebė už rankos:
- Gal visgi nereikia?
- Reikia, - nukirtau aš ir praskleidžiau popierių. Prieš mus gulėjo molinės lentelės. Trys, o jose buvo išspaudyti kažin kokie simboliai.
- Matyt Majų knyga.. – sušnibždėjo brolis. Aš nusivyliau, nes kas iš tų lentelių. Prisipažinsiu, tikėjausi kokios kaukuolės iššieptais dantimis laikančios perlą – neblogą vaizduotę turiu. – Pažiūrėk, kažkoks lapelis po lentelėmis!
Norėjau patraukti lenteles ir mano grubūs ūkininkiški pirštai vos nesuskaldė archeologinio radinio. Andrius grakščiai, kaip dera mokslinčiui ir šakės nelaikiusiam jau penkiolika metų žmogui, ištraukė aptrintą lapą, kuriame smulkiomis raidelėmis buvo kažko prirašyta.
- Angliškai... – nusvylęs nusisukau.
Tačiau brolis atidžiai ėmė skaityti tekstą. Jis tai raudo tai balo, jo spalva keitėsi kaip chameleono.
- Daug ko nesuprantu, tačiau manau, kad tai kažkas svarbaus! Tai didelis atradimas ir jei jis pateks į blogas rankas, gali įvykti kas nors baisaus. Ar turi žodyną? – karštligiškai klausinėjo Andrius.
- Ogi radai ko paklaust, - smagiai nusikvatojau, - gal palėpėje ir yra koks žodynas, bet manau jau seniai suvarpytas kokių sparvų.
Andrius nelabai gerai mokėjo anglų kalbą, nors laisvai kalbėjo vokiškai ir prancūziškai. Suprato, tačiau kai kurie žodžiai jam buvo neaiškūs ir negalėjo suprasti esmės ar konteksto... jis man aiškino, tačiau nelabai supratau kas tas kontekstas.
Man dar reikėjo gyvulius apeiti, o šis radinys mane tikrai nuvylė. Viskas, kas yra susiję su mokslu ir kontekstais mane migdo. 
Tačiau brolis tiesiog nenustygo vietoje ir vėl viską gražiai supakavo. Pranešė, kad ryt važiuos miestan pirkti žodyno, o paketėlį palieka man. Prižadėjau, kad saugosiu, nors paslaptis man nublanko – kas iš to, jei sužinosim, pavyzdžiui, kad majai vis gi pirmieji atrado popieriaus gamybos paslaptis? Didelis čia daiktas.
Taip tada maniau. Galvojau, kad tai eiliniai niekai, kuriais pastoviai užsiiminėja Andrius. Kaip aš klydau ir kaip aš dabar graužiuosi, kad taip abejingai įvertinau padėtį.
Tuoj papasakosiu, kodėl pakeičiau savo nuomonę.

...