Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Kartais gyvenimas žaidžia su manimi. Žaidžia tyliai, nieko neklausdamas ir juo labiau nieko nesakydamas. Jam smagu.
Kartą girdėjau kaip kalbėjo akmuo ir gėlė.
Akmuo:        Argi ne gera būti šioj žemėj?
Gėlė:          Kaip sunku, aš nesuprantu ką tu sakai...
Akmuo:        Tiek daug laimingų aplink. Gali jausti kiekvieno džiaugsmą.
Gėlė:          Ach.... tau turbūt taip pat liūdna kaip ir man. Šis pasaulis nevertas nieko.
Akmuo:        Nors aš nesuprantu ką tu sakai, bet tikriausiai tau lygiai kaip ir man labai smagu!
Ir tada aš supratau, kad gyvenimas žaidžia ne tik su manimi. Kiekvienas esame kaip marionetės. Į kurią pusę virvelę tempia mes ten ir sukamės. O kaip galima tam pasipriešinti? Svarbiausia nieko nekaltinti ir pačiam nesijausti kaltam. Eiti tau nupieštu gyvenimo taku ir būti laimingam. Tiek kiek gali būti.
Vieną dieną sukūriau piešinį sau. Tai buvo tuščias lapas. Supratau, kad kažkas negerai ir leidau kitiems palikti po pėdsaką mano piešinyje. Tai buvo margas lapas su keliomis juodomis dėmėmis. Jį išmečiau ir vėl sukūriau piešinį sau. Tai buvo tuščias lapas. Jo niekam neleidau taisyti.
Visos virvelės nutrūko ir daugiau nebeleisiu jų pririšti. Gyvenimas užaugo ir jam laikas suprasti, kad žaislų nebeliko.
2008-08-23 17:53
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-08-23 19:59
Rudenio vėjas
Gal kiek per paprasta.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą