Porto

Vandenynai nenupaišomi,
Pakraščius įdegę kūnai raižo,
Lyg šachmatai tvarkingai sustatyti
Dievo ar jį kutenusių lėktuvų.
O kriauklėmis nulimpa vargšės pėdos,
Joms laimės tiek, kiek pirmo potvynio,
Akmenis pažemina numirę bangos
Joks gyvas tokio antausio netvertų
Tik mažas laivas neužmiršta vyno nuplukdyti,
Į dar vieną iš laimės plyštantį žemyną.