Didmiesčio žmogus

Aš nesimeldžiu-tiktai barstau žodžius,
Tarsi dulkes ant paviršių stiklo...
Atsigręšk, -paliegęs didmiesčio žmogus
Pasimetęs tarp stebuklų miško...

Matematiškai tikslus dienos gale-
Žemę graužia skurdas tavo sielos! -
Ar suprasi mano kalbą su gėle? -
Atsigręšk, tai-pievos...

Aš nesimeldžiu-tik auginu žodžius,
Tarsi medžių šakos liečiančius tave,
O prošal vėl eina didmiesčio žmogus-
Ir klumpu pavargęs prieš save...