Karšta paskaita

„Mintimis tave bučiuoju, apsiviju savo kūnu, stipriai stipriai prisispaudžiu ir pasineriu į tave... “
Perskaitęs gautą žinutę, jis visa esybe pajuto, kad nori to - dabar ir čia. Susitvardęs, porą kartų giliai įkvėpęs ir iškvėpęs, nuskubėjo vesti paskaitos.
Pasinėręs į draudimo subtilybes, stengėsi negalvoti apie žinutės autorę. Ot, šelmė, sugebėjo išmušti iš vėžių kaip reikiant. Nužvelgęs studentes, įsivaizdavo, kaip prieš penkioliką metų ji susižavėjimo sklidinomis akimis seka jo judesius, gaudo žodžius. Truputį baugu būti svajone, tačiau savimeilę tai stipriai glostė. Būtent tada, jei būtų susitikę,  jis būtų pasiryžęs skirtis. Susivokęs, kad  apleido draudimo esmę, garsiai kosteli ir rimtu balsu, gal kiek garsiau nei įprasta diktuoja egzamino klausimus.
„Apsiviju savo kūnu... “ Niekaip neįstengė šio vaizdinio  ištrinti iš akių. Žvelgdamas į studentes, pirmoje eilėje – mato ją:  pilku, trumpu sarafanu, ilgomis juodomis nėriniuotomis kojinėmis.
              Ji susikaupusi rašo egzamino klausimus, pasidėjusi užrašų knygelę ant kelio, nerimastingai kilsčioja koją pirmyn - atgal, išduodama savo neramų būdą, lėtai lėtai nukelia koją nuo kojos. Jo žvilgsnis spėja slystelėti  praskleistu tarpeliu... Mintyse perkratė spalvų variantus: raudona, juoda, balta? Hm. Nejau nieko?! Pajutęs kaip kūnas reaguoja į fantazijas, dar kartelį garsiai kosteli ir sukaupęs visas valios pastangas tęsia paskaitą, tačiau nevalingai akys vėl lekia į pirmą eilę ir susiranda ją.
            Perbėga nerimastinga koja, pasišokinėja ir neria po pilkuoju sarafanu. Aha, vadinasi nieko! Už viską labiausiai  dabar troško paliest, pajusti jos kūno karštį,  virptelėjimą, išgirsti jaudinančią aimaną. Tačiau tegalėjo į ją žiūrėti, bet fantazija išsiveržusi iš sveiko proto pančių jau sliuogė švelniomis juodomis kojomis vis aukštyn aukštyn – tuoj tuoj palies ją, laikys  savo rankose...
- Dėstytojau, o kada mes laikysime egzaminą?
- Tuoj tuoj laikysim..
- Kada tuoj?
          Pažadintas klausimo ir savojo atsakymo, dėstytojas trečią kartą garsiai kostelėjo ir atsivertęs kalendorių pasakė tikslią datą. Žvilgtelėjęs į pirmą eilę išvydo tik savo pavyzdingiausią studentę, kuri sutrikusi nuo dėstytojo aistringo žvilgsnio, nuraudo, pasitaisė susisukusią kojinę ir išskubėjo iš auditorijos...