Rašyk
Eilės (76943)
Fantastika (2235)
Esė (1532)
Proza (10728)
Vaikams (2611)
Slam (64)
English (1185)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Negaliu sulaukt akimirkos, kai mudu būsime kartu. Tiek daug turim pasakyti, padaryti, tiesiog nebeįmanoma nuslėpt. Ar tu atleisi man, jog aš dar taip nepakartojamai jaučiuos? Kai susitiksime, sakyk, - „Gerai... „ ir neškis šiuos jausmus augint namo. Niekad niekur neišleisk. Ir duok man dar kažką svarbaus tuo patikėti, juk ši akimirka nepavaldi jokiam pasaulio laikui... Pagauk ją ir sugniaužk delne, tik neišeik. Tik... neišeik.
  Aš taip ilgėjausi iki šiandien tavęs, palaidojau skausme mintis ir sielą. Jaučiausi tarsi mirštantis drugelis džiūstančiam lietuj. O tu atėjai ir pasakei, - „Tu, nuostabi... „ Ir niekaip negaliu paaiškint, jausmai atgijo ir sulaukėjo. Nebegaliu atsispirt tavo mielumui, šiltai šypsenai, plakančiai širdžiai. To žmogus laukia savo visam gyvenime. Paversk šį momentą teisingu, užpildyk šia akimirka šią naktį - ateik... ir mane apkabink.
2008-08-21 21:09
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-08-25 10:40
Rudenio vėjas
pritariu švelni mo. Kažkaip skaitai tikėdamasis kažko, o čia kažkaip nė nežinau...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-08-21 22:24
švelni mo
Šį tekstą reikėtų rodyti adresatui, o ne skaitytojui, norimčiam (ne)normalios, geros prozos :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą