Mano rašytojo karjerai galas

Pabudau iš ryto. Pasidariau kavos ir sumuštinių su dešra. Mane apėmė jausmas, kad kažkas ne taip, bet negalėjau suprasti - kas. Dar nerūkiau. Paprastai, iškart atsikėlęs, einu į balkoną rūkyti. Nieko baisaus, tiesiog nenusipirkau iš vakaro cigarečių, todėl ir nerūkau.

Prisėdau prie kompiuterio pasitikrinti el. pašto. Praėjus keliom valandom pastebėjau, kad neįsijungiau televizoriaus. Tada supratau kas man nutiko - aš sveikas. Aš visiškai sveikas. Sveikut sveikutėlis.

Mano rašytojo karjerai galas. Supratęs tai, nepuoliau panikuoti, tai mane nustebino dar labiau. Reikia nusipirkt cigarečių ir parūkyt, gal praeis. Nusipirksiu vėliau, dabar reikia pažiūrėti teliką.

Įsijungiau televizorių. Visiškai nešokinėjau per kanalus. Pažiūrėjau krepšinio varžybas. Stebuklas, aš žiūriu krepšinio varžybas, vienas. Paskui pažiūrėjau amerikonišką komediją per TV 1000. Paskui dvi „My family“ serijas per BBC prime. Juokiausi. Visiškai sveikai ir daug juokiausi.

Jei tai tęsis ilgiau, bijau, kad po kelių savaičių aš jau turėsiu darbą kokioje kontoroje, parduotuvėje arba fabrike. Po kelių mėnesių gal net paimsiu paskolą iš banko ir pirksiu butą. Planuosiu atostogas ir pirksiu kelialapius kelionių agentūrose. Merginoms dovanosiu gėles, nepamiršiu gimtadienių ir šv. Valentino dienos. Skusiuos kiekvieną rytą. Išvykose į gamtą skaldysiu malkas ir pasirūpinsiu, kad visi būtų užsiėmę. Pradėsiu sportuot. Juokausiu retai, bet taikliai ir vietoje. Būsiu santūrus ir tuo pačiu atviras.

O kaip mano romanas? Reikia skubiai bėgti pirkti cigarečių. Viskas dėl jų. Šokau į batus, užsidėjau ausines ir išmoviau. Muzika, tokia nuostabi. Reikia greičiau užsirūkyti. Visiškai nesinervinau stovėdamas eilėje. Mėgavausi kaip viena kompozicija keičia kitą.

- Penki litai, septyniasdešimt devyni centai, - neišgirdau, nes klausiau muziką šypsodamasis.

- Ačiū, - pasiėmiau centą.

Išėjau iš parduotuvės ir užsirūkiau. Ramiai iškvėpiau dūmus ir pajudėjau iš vietos. Pastebėjau, kad einu ne į tą pusę, kaip visada. Neskubėdamas traukiau dūmus ir ėjau naujuoju maršrutu. Pastebėjau, kad prie liuteronų bažnyčios atsirado suoliukas ir medis, nors aš šiame mieste gyvenu jau penkioliką metų. Laikrodis bažnyčios bokšte rodo dvidešimt minučių po aštuntos. Niekas nepasikeitė. Aš vis dar sveikas. Muzika tokia pat nuostabi. Kątik palijo. Drėgnas asfaltas. Gaivus oras. Man galas.