...ir siandien stypsojau ir zvelgiau i ji...

kartais nespeju atsitverti..kartais nespeju pabegti kur nors..jie uzklumpa..atrodo,jog as tam ruosiuosi..kasdien ruosiuosi...bet jie vis tiek taip netiketai uzklumpa..ir tuomet jau nebespeju apsiginti...jie mane zlugdo...galbut del to kartais galiu pasakyti,jog liudesio su pykcio priemaisom priepoliai...kyla ne vien del mano kaltes,o ir del ju...tarp ju yra tokiu,kurie netgi tai daro specialiai..na, zinoma, yra ir atsitiktiniu..atveju,kai jie nenoredami..tiesiog nejausdami trypia..kitus..as zinau,jog ir as kartais bunu pastaruju tarpe..del to man baisu..del to,as slyksciuosi savimi..bet as esu tikra...as nesu zlugdymo specialistu buryje..as tikrai zinau...galbut kartais visai noreciau..jame sudalyvaut..paziuret is kitos puses:is trypianciuju puses...bet ne...as tikiuosi,kad sis noras visgi pasireiske trumpalaiskiskai,jis nurims....nes as negaliu buti tokia(kas taip nustate nezinau, bet tikrai ne as)...
o is tiesu...kartais as sugebu juos aplenkti..zinoma, jie mane ivertina kaip dar didesne loosere..keista butybe (idomu,ar jie laiko mane butybe?)...jie tik islemena: vajei, isvis durna, sustojo vidury kelio, uzverte galva ir stypso..bet man ten buvo gera..as ziurejau i dangu..lengva, mane gaubinati dangu..ir kuris tikrai neaprebe ju..ir man tikrai buvo ramu..ir silta..savotiskai sava...o as cia buvau tik naujoke...dabar jie manes nebetryps..as zinau, dangus to neleis...as to neleisiu..stypsodama ir skesdama jame...
bet vis delto kartais as visgi nesuspeju ten patekti...ir jie mane vis dar kartais trypia...