pasilikus viena
tarp sukumpusių prisiminimų šešėlių
ant pilkos, vėsa atsiduodančios žemės
pasistatė dulkių ir vėjo molbertą
sumaišė rasą su lietumi
išgavo paletę
užsimerkė
ištiesė apsunkusią ranką
braukė sušvelnintas linijas
lėtai
nupiešė besišypsančius lūpų kampučius
nuspalvino nepasiekiamai gilias akis
kažko liūdnai susierzinus
greit nukeverzojo rankas
beveik siekiančias Ją
neištvėrė tylos
atmerkė paraudusius vokus
…pakaks
Jo nėra
suskilus visa
sudrėkusiais sūriu vandeniu pirštais
viską nuvalė
daugiau nebegali
išsemta