Mano naujoje knygoje“ gyvenimas in jussr“ gvildenau problemą „kodel tuo metu bobos bijojo traktoristų? „ Visi prisimena eiliuką: Bijo bobos traktoristų kad pagavę neiš..., žodžiu, kad neišgvoltavotų. Alia buvo ir dar vienas eilius, pacituosiu,: Traktoristo juodas darbas, mėlyna zacirka, kai pareina ans iš darbo jam nestovi... toks vienas daktelis.
Tuo klausimu užsiė miau iš esmės ir radau štai ką: Vargšelis traktoristas, visą diena purtęsis traktorio viduje negalėj pasigirti potensijos perteklium, nabagas šliauždavo namo visiems nematant, o parėjęs rasdavo išsekusią ir pasiruošusią lytiniam aktui melžėją.
Tos rankos, kur visą dien smaugliojo karvės spenius, iš jo galėjo išsungti paskutinį gyvybės kąsnnį...
tai vat, mano ponai, ne bobos bijojo traktoristų, o traktoristai savo bobelių saugojosi...
Skaitykite „Gyvenimas in jussr“
ačiu visiems, mano brangiejai, kad nepatingėjot, o ir užteko kantrybės permest akimis šitą keverzionę, maniau kad tokios kvailybės nieks nesuskaitys, alia pasirodo neviens aš ant šio swieto durnas esmi...
ar melžėja tik išsekusi paruošta lytiniam aktui? kai filmavau savo naują filmą osobo lietovski dojary-doliary, visos melžėjos buvo pritvinkę - supratau db savo nuklydimą nuo mėšlo
Jo, geras čia pamintijimas, reikia ir mums govardos traktoristų ir jų traktorių, kad išpistų rašyko pederastus begulinėjančius arimuose kai pac darbymetis, šauktukas. Aiū tau, bent vienas norm. text. šitoj baloj.