Draugas

Jis ateina ir tyli.
Tik jo skonį ir kvapą jaučiu šalimais...
Kvapą rožių, kai vakaras žydi
Ir šalpusnio, aplieto pirmais spinduliais...

Jis ateina ir laukia:
Kol ant veido užslinks šiluma.
Ryto vėsą per sielą pratraukia,
Sako, verk, -tai buvimo kančia...

Sidabrinėmis ašarom vaiko
Pratrūkstu su lietinga diena.
Neišeina supančioti laiko-
Sako-būk-tavo draugas šalia...

Ir dažnai pajuntu rožių kvapą
Bei šalpusnio trapumą burnoj...
Ir atvertus gyvenimo nutrintą lapą,
Apsistoju buvimo kančioj...