Apie viską, kas realiai gražu, su tavim tada kalbėjom. Svaičiojom brangias mintis, barstėm lyg pavasaris žiedlapius ant sausos, surudijusios žemės.
Mylėjom, galbūt kiek per mažai, bet stipriai, labai.
Išškyrėm mintis, metam, ilgiem tuštiem, dalinamiem už dyką metam.
Ir tu sugrįžai.
Lyg lietus, lyg nematomas horizonto kraštas.
Netikėtai.
Radai mane, bet palikai mano mintis, palikai metuose, kuriuos mes laisva ranka, atidavėm.
c'mon. dabar taip: savo išgyvenimus, ypač kai tos meilės nebeliko, publikuok dienoraščio skiltyje :) suprask, kad nusivylusių meile paauglių yra labai daug ir skaitytojui visiškai neįdomu tokie asmeniškumai. Jei kalbi apie meilę, turi labai pasistengti kalbėti savitai. Antras sakinys tai klišė, patarčiau visai tokių nerašyti. Trečias - pusė bėdos, dar įsipaišytų kurnors Išškyrėm--> kas čia per..? Paskutinis sakinys tai net nekalbu. Pasakyk tai, ko dar pasaulis nežino ir pasakyk taip, kaip dar negirdėjo. Sėkmės kūryboje :)