Jei tai, kas parašyta komentaruose būtų perteikta eilėmis, būtų tobula lyrika, deja... Tematika labiai skausminga, siūlyčiau prie jos dar padirbėti. Sėkmės ;)
atsakau Lugnis, cia apie motiniska skausma, kai ji mato kitas mamas ir ju vaikucius, jas sveikinancius. O pati, ta mama, apie kuria cia rasoma, augina neigalu vaika, kuris jos niekada nepasveikins, nes jis to negali... Ir sakydama, kad pavydi graziu zodziu, dovanu, ji isreiskia pavyda-nora, kad jos vaikas butu toks pat sveikas, kaip kiti, kad ji, kaip ir kiros mamos jaustu ta motiniska dziaugsma, auginti sveikus vaikus, kurie apkabina, dovanoja geles ir sako grazius zodzius...
čia apie vaikučius augančius vaikų namuose , ar
apie tuos, kurių tėveliai užsienyje dirba. Tas pavydas suprantamas, bet nėra raiška tokia, jog sudrebintų, na ir kiltų noras įsivaikinti ką nors iš vaikų namų. Bet pats faktas jaudina, juk jie visi nori, kad juos kas nors įsivaikintų, ir jie išdidžiai eitų, sakydami sau širdelėje " aš ne benkartas, aš mylimas ir reikalingas, daugiau nebūti iš tos įstaigos, "antrarūšiais, be mylinčių tėvų" vaikais.
o kūrinukas tai silpnas, faktas pats daug stipresnis, nesuimituoti jo tikriausiai jokiu kūriniu. Nesuvirpins tiek, kiek tas pavydas, gyvenantis tuose žmogučiuose. Tik jis gal greičiau noras, svajonė, kažin kaip su tuo pavadinimu. o jei versti antraip, jog to pavydi motina, tai jau per daug, oi per daug lėkštas. kažkokia butaforinė motina, paviršutiniška, nemotiniška, greičiau parodomasis - kad ir čia:
citata, "Pavydžiu tądien gaunamų gėlių,
....
bei motiniškos laimės grožio. "
Turbūt eilėraštis parašytas labai seniai,nes, kiek rašėte,turite sūnų,taigi pavydėti tų dalukų,kuriuos išvardyjote šiame eilėraštyje,lyg ir neturėtumėte...