Nubusk

Nubusk. Iš didelio gyvenimo.

Jau skambina varpai
Ir rasos žėri ant tylių žolynų.
Iš meilės žemei pažinai-
Upių vagas ir šnabždesį pušynų...

Nubusk. Iš didelio buvimo.

Ant dulkinų altorių-sielos alsą
Ir mėtų rimtį akyse...
Priimk buvimo didį balsą-
Koks ilgas kelias į tave...

Nubusk. Iš surastos mirties.

Prie akmenų, kurie prabils rytojum
Ir gyvasties žaismu veiduos-
Meldies... mes netikim dangum ar rojum,
Gyvenimas lai miršta-Tegul mirtis gyvuos.