Išskrenda gandrai

GANDRO MINTYS
Ak, nukrito geltonas lapelis.
Papt, nuo medžio rasos lašelis.
Sužydėjo raudona astra,
Gaila, vasaros jau nebėra.

Linksta varpos išdidžios ir brandžios.
Suka, suka ratus jau gandrai.
Išsvajotosios dienos baigias
Kelias tolimas, skrisim vaikai!

Dar žvilgsnelį, dar mostą gimtinei,
Dovanokim, kaip aukso laukus.
Dar nors kartą pažvelkim kur gimėm
Ar sugrįšim? Kas žino kaip bus..

Laukia kelias vingiuotas, audringas,
Debesėlių kalnai ir saulutė šviesi.
Tik ir vėlei gimtinėn sugrįžęs
Pakuždėsi laimingas esi.

O dabar į kelionę į ilgą
Ruoškit sparnus, ruoškit visi
Vasarėlė prabėgo ir dingo
Kaip nukritus raselė gaivi...