ANketum(N)

Reklamos poveikis žmogui
Dažna reklama be informatyvaus ir pasakojamojo turi dar ir jausmais grindžiamą nustebinimo poveikį. Choleriško tipo žmones reklama nustebina arba jie labiau atkreipia dėmesį į išorės veiksnius. Flegmatiško ar melancholiško tipo žmonės (nors patys kurybai ir labiau tikę) linkę į ją ne taip kreipti dėmesį. Dažnas žmogus reklama domisi tik kaip kita tokio pat svarbumo jo manymu jo protui informacija. Iš apklaustųjų daugiausia pasisakė pritarią šiam teiginiui.

Kuo asmuo patrauklus
Kuriantis žmogus jau savaime patrauklesnis negu tik stebintis šį procesą. Kuriantis žmogus turi dvi galimybes ir žiūrėti ir pats tadaryti tuo jis pranašesnis už tik stebintįjį. Kuriantis žmogus savaime yra ir asmenybė. Maždaug po pusė atsakiusiųjų į klausimus teigė jog A: žmogus jau savaime patrauklus kaip žmogus;B: patrauklus žmogus asmenybė. 25% apklaustųjų pasisakė jog bet koks žmogus yra gražus. Šitaip pasisakė komunikabilesnioji pasisakiusiųjų pusė. Tad save labiau parodantys žmonės labiau atkreipia dėmesį į save ir labiau kreipia dėmesį į kitus.

Populiarumas
Nuomonės apie populiarumo priklausomybę nuo žmogaus vidinių savybių buvo labai skirtingos. Truputėlį daugiau apklaustųjų pasisakė kad jiems labiau patinka intelektuali asmenybė nei simpatiška. 10% į populiarumą žiųri gana sudėtingu kamtu ir žmones vertina pagal aplinkybes bei tuometinę situaciją. 10%apklaustųjų nesprandžia apie žmogų ir jo išvaizdos, elgesio ar išsilavinimo. Labai nedidelė dalis apklaustųjų pirmiausia atkreipia dėmesį į aplink juos esančių žmonių išvaizdą. Tik 10%procentų pasisakė kad jiems patraukliausia kurianti asmenybė.

Kas svarbiau žmogui norinčiam būti pastebėtam?
75%apklaustųjų teigė jog žmogaus grožis turi atsispindėti jo išorėje, 10% savo nuomonės neišsakė, likusieji teigė jog gražus žmogus pirmiausia vidumi. Šio klausimo atsakymai labai atspindi didelę dalį apklaustųjų buvus meninės krypties žmones. Didelė dalis apklaustųjų pasisakė kad kuriančio žmogaus vidus turi atsispindėti išorėje t. p. kad kiekvieno žmogaus individualumas turi atsispindėti kad jis būtų mėgiamas. Racionaliai masttantys žmonės labiau pasisakė kad jiems svarbus vidus nie išorė, jausmais besivadovaujantieji teige jog išorė irgi svarbu.

Kuo objekto idėja svarbi?
Jausmais besivadovaujantieji asmesys labiau teigė jog svarbu originalumas tiek žmogaus darbuose tiek jame pačiame, racionalesnioji pusė teigė jog vienodai svarbu tiek tvarkingumas tiek išorė tiek kūribingumas. Žmogaus ir jo darbų darnoje turi vyrauti vienovė. Tik 20% apklaustųjų pasisakė jog žmoguje yra suderinami ir tvarkingumas ir racionalumas ir kūrybiškumas, bet ir tarp šių pasisakiusiųjų atsirado nuomonių išsiskyrimas. Kad vien tik grožis svarbu pasisakė tik 10% apklaustųjų. Tuo tarpu meniškos sielos asmenybės (40%) pasisakė kad svarbu originalumas ir raiška.

Žmogus ir vaizdinė kūryba
Žmogus yra apsuptas daiktinės (vaizdinės) aplinkos, jį supa spalvos, formos, medžiagos; paviršiai ir prasmės. Yra žmonių kurie tik stebi aplinką yra kurie ir patys ją kuria. Kuriame įvairiai: vieni dirba fabrikuose, kiti kuria brėžinius, treti parduoda prekes ar jas perveža, ketvisti paprasčiausiai nueina į parduotuvę, nusiperka kokį tais vieną kg saldainiu kurių pagaminimo kelias buvo ilgas ir reikalaujantis daugyvės ne vien fizinių bet ir kurybinių pastangų. O ir popierėliais ne visi pasigrožim. Vaizdinė kūryba turi traukti akį ryškiomis spalvomis, kitaip dažnas net nepastebės ar neatkreips dėmesio. Daugiausia apklaustųjų pasisakė kad jiems objekte svarbiausia grožis, ir jie mažiau atsižvelgia į tokius veiksnius kaipgilesnės idėjos, jų išsakymas ar paslėptų prasmių ieškojimas pvz. Saldainių etiketėse ar pieno pakeliuose. 20% procentų išsakė gana plačias pažiūras į meno reikšmę žmogui, jie pritarė jog menas ir emocija, ir grožis, ir kalba. Dar 20 % apsistojo ties variantu jog menas yra kalba, galėtume daryti išvadą jog menas šiems žmonėms yra viena iš savęs išraiškos formų. Šiems žmonėms menas yra gyvenimo dalis, nes gi kalba vienas iš svarbiausių žmogaus komunikavimo būdų. Idvidualios ir gana savotiškai mąstančios asmenybės pasirinko meną įvardyti kaip emociją arba kaip grožį ir kalbėjimą kartu. Abu šiuos variantus pasirinko po 10% apklaustųjų.

Kuo forma patraukli skirtingiems žmonėms
Kiekvienas dizaineris, šiaip menininkas, ar paprasčiausiai daiktas turi savo savybes kurios vieniems patrauklios kitiems nelabai, tai priklauso nuo žmogaus išsilavinimo, požiųrio į atatinkamus dalykus arba situacijos. Taip pat visų žmonių smegenys priima skirtingą informaciją kurią mes gauname pojūčiais (kaip teigia empirikai) kaip jiems patrauklią. Racionaliai mąstantys žmonės mąsto pirmiasusia kas kaip ir kodėl. Vaikai ištaria: man patinka arba man negražu. O senyvesnio amžiaus žmonės sako: ” mano jaunystėje... ” po 30% procentų apklaustųjų pasisako kad jiems gražu arba patinka ir viskas arba kad jie apmąsto viską prieš įvertindami. 10% procentų viską vertina nepagal išvaizdą arba paprasčiausiai pasiduoda tuometinei nuotaikai. Nuo nuotaikos daugumai žmonių tam tikri daiktai “keičia” formas ir spalvas. 30 % visų apklaustųjų ieško esminių dalykų objektuose arba aplinkoje.

Kuo žmogus panašus į save iš vidaus
20% apklaustųjų sutapo atsakymas į vidaus grožio ir išorinio grožio problemą jie teigia jog gražu yra tai kas gražu ir tiek. Emocijomis besivadovaujantys melancholiško tipo žmonės teigia jog žmogui atkreipiant dėmesį į kąnors svarbu spalva tokių buvo 20%. Iš visų apklaustųjų 70% procentų pasirinko kad juos aplinka veikia priklausomai nuo tuometinės jų jausenos ar to kas šalia. 10% apklaustųjų neturi jokios nuomonės apie aplinką ir jos spalvas ar formas, jie į tai žiūri gana atmestinai, bet tai nereiškia kad jie į viską taip žiūri. Gana flegmatiškos asmenybės į aplinką žiūri ne pro pirštus, gal tiesiog pirštų galiukais.

Kuo žmogui svarbi aplinka?
Šiuo klausimu apklaustieji turėjo gana kategorišką nuomonę. 50% apklaustųjų teigė kad jiems svarbu kad viskas derėtų tiek aplinkoje, tiek drabužiuose. Tiek spalvos, tiek formos, tiek detalės. 40% apklaustųjų teigė kad juose turi derėti spalva ir spalvos jų aprangoje ir interjero detalėse daug reiškia.  Aplinka žmogui yra viskas įtaip pasisakė 10% apklaustųjų. Tai kas žmogui svarbu priklauso ne tik nuo jo asmeninių savybių bet ir nuo tuometinės jo jausenos nuotaikos ar situacijos.

Kaip mąsto eilinis moksleivis
Mokyklose vyksta daugybė akcijų, reklaminių konkursų, renginių. Meninėse akcijose dažniausiai dalyvauja kūrybiškesnės ir komunikabilesnės asmenybės. Mokiniai iki aštuoniolikos ir aštuoniolikos dažnas rūpinasi labiau kaip pasilinksminti, pabūti su draugais ar iš kur gauti pinigų nueiti su geriausia drauge į kavinę, nei menas nei socialinės akcijos jų nedomina. Mokyklinuko amžiaus žmogui patrauklu tai kas gražu ir priimtina, jie nežiūri originalumo, autentiškumo ar kitų kūribingiem žmonėm svarbių savokų. Tokio amžiau žmogaus skonis dar nėra pilnai susiformavęs todėl tai kas jiems patinka labai priklauso nuo aplinkos nuomonės, tuometinės nuotaikos ar santykių su aplinka. Tokio amžiaus žmonės gana uždari įvairiems pokyčiams, jiems svarbu kad viskas būtų pagal taisykles aišku yra ir išimčių. Meną mokyklinio amžiaus žmonės supramta kaip kažką kas turi būt kitaip įdomiau ar nesuprantama, bet tai turi būt pagal tam tikras taisykles. Šiai žmonių grupei menas yra tarsi kokia atskiros valstybės kalba ir daugumai paaugliu ir jaunuolių, o tuo labiau pradinukų nelabai domina naprivalomi dalykai. Mokyklose mokinukai pranašesniu laiko bendravimą nei kitas išraiškos formas. Meną jie laiko gana giliu ir nevisiems suprantamu dalyku, ir daugmas atmeta teiginius jog menas tai vertingas išraišųkos būdas ar svarbi išraiškos priemonė. Tokio amžiaus žmonėms nelebai svarbu visuma formos ar spalvos. Jie retai kada pasakys rožinė dera su violetine, tokio amžiaus žmonėms svarbiau” nusipirkau naują kepurę kuri su raudonomis raidėmis”. Iš esmėsdaugiasia mokyklinukų svarbiausia tai kas lengvai suprantama ir dėl ko nereikia daug sukti galvos.

Ką mąsto 21erių metų žmogus
Menas ir kūryba šiame amžiuje pradada truputį labiau dominti kadangi prasideda savęs ieškojimai. Dar negalima teigti jog tai svarbu arba nesvarbu (daug kas priklauso nuo aplinkybių) bet jau nebėra nei svarbu nei nesvarbu. Labiau pradedama domėtis žmogaus protinėmis galimybėmis, kūrybinio patoso reikšme jo asmenybei nei grožiu ar išvaizdos detalėmis. tokio amžiaus žmogui lb svarbu kad išorė atspindėtų vidų ir būtų tvarkinga darna. Jaunuoliai ir jaunuolės kuria labiau domisi menu savo išorei ar aplinkai kurti tieško įdomesnių, įvairesnių būdų, tokių kaip: ” pasidaryk pats”. Tai labiau būdinga jau išėjusiams iš pauglystės savęs ieškojimų žmogučiams, bet jau paauglystėje tai pasireiškia į meną linkusiams žmonėms. Šiems žmonėms menas yra ne tik emocija, grožis bet ir svarbi savęs išsakymo priemonė. Kaip ir paaugliams taip ir jaunuoliams lb svarbu kitų nuomonė apie juos pačius ir jų gyvenimą todėl  jie kartais būna nesavimi ir bando pasirodyti prieš kitus. Tai labiau būdinga ekstravertiškoms empirinėms asmenybėms. Meninio tipo žmonėms labai svarbu spalvos ir jų deriniai, spalvos derinys jiems dažnai reiškia jausmą. Racionaliai mąstantys 21 metų žmogai į dizaino objektus kreipia dėmesį kaip į kasdieninius reiškinius, meninės pakraipos žmonėms tai visas gyvenimas.

23 metų amžiaus lūžis
23 metų žmonės jau turi gana susiformavusį skonį ir pažiūras todėl todėl atvirai ir nesivaržydami teigia: ” akcijos manęs nedomina”. Jie jau žino kas jiems patinka kas nepatinka maždaug turi suplanavę ko siekia gyvenime, tad jeigu toks žmogus teigia jog jo menas nedomina taip gali ir išlikti. Savo aplinkoje tokie žmonės ieško malonių emocijų ir tvarkingumo. 23metu kūrybinio polinkio žmonėms pats kūrybos įkarštis. Dažnas 23 ejų metų žmogus apsnūsta po visų gyvenimo prasmės paieškų todėl šiame amžiuje svarbu išorė,  grožis originalumas. Tokio amžiaus žmonėms svarbu draugai jų asmeninės problemos, o kūrybiniai ieškojimai dažnai lieka antroje vietoje. Tokio amžiaus žmonėms lb svarbu išvaizda ir tvarkingymas ir kai kurie jau tyngi beieškoti kažko kas aukščiau vertingiau, ar verčiau jų dėmesio. Tačiau grožiu visų amžiaus tarpsnių žmonės sugeba žavėtis. Yra ir tokių 23ejų metų žmonių kuriems dar imponuoja kūrybinė veikla bet jau pabodę ieškoti idėjų, nuomonių, ar patiems kurti. Yra tokių dvidešintmečių kurie pradeda domėtis dada ar Kamiu filosofija. Tie kuriae labiausiai pavargę nuo idėjų prasmės paieškų išško mažų smulkmenų kiekvienoje akimirkoje. Šio amžiaus žmonės įpatingai jausmingi todėl jiems aplinkoje svarbu spalva.