rašyk.lt: Kūriniai / Mija Stenman / Atėjau-išeisiu

Paskendusi tylėjime laukų
Ir kalbanti su vėju...
Gyvenimas tarp krintančių žiedų
Ir žodžio: nebespėju...

Akimirka su liūdesiu rudens
Ir pažintis su pasaka...
Iš kur tiek žemėje graudaus vandens? -
Atomazga su ašara...

Prisilietimas prie šaltos akmens širdies
Ir suvokimas: atėjau-išeisiu...
Kiti žiedai kitiems žydės, -
Malda. Nebepakeisiu....

Blogas komentaras Rodyti?

2008-08-14 22:27

Vichy

labai patiko :)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2008-08-13 20:31

Lugnis

žavingai žydi žiedai, gyvenimas vienoje gyvybės formoje ne amžinas, kaip tos amžinybės besiektų žmogelis - vis tik visatoje kokiame nors pavidale visada egzistuos...
bet eilėraštis, nu nėr žavingas, lyriškas, raiška ganėtinai paprasta, vis apie tą patį - sunkiai priimamą, vieną reiškinį būtyje, kuris yra gyvenime. vis apie tą santykį į reiškinį - koks žavus tas gyvenimas. (ti ko čia tie žiedai barstos)
"Gyvenimas tarp krintančių žiedų " - nors aišku, bet vis tik, gal žiedlapių? - (juk vaisiai ten kur piestelė, kuokeliai, nubirus žiedlapiams bręsta ir auga. (kai žiedai krinta, atrodo jog žiedai, ne žiedlapiai, o kalbama dar ir apie Rudens pasaką)) lyrika, bet nepakeri, nesujudina jausmų, nesuvirpina emocijų, gal raiška per daug primityvi, "štampai" /akimirka liūdesys ruduo/, tekstuke užčiuopiami tokie stereotipai raiškoje.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas