Išnyks burtai, užsivers blogosios gelmės,
Atsidarys Durys, pasklis šviesa bei šiluma,
Ir aš įeisiu pro tas Duris.
Įeisiu į naują Erdvę, į Išsipildymą,
Į savąjį Eldorado.
Ir turėsiu Galią, ir leisiu
Švariai Dvasiai viešpatauti.
Bet prieš tai: aš nekenčiau savo veido,
Maniau, kad laikas teka ne taip, kaip jis slenka manyje,
Maniau, kad neturiu, ką pasakyt,
Ir kankinausi, kankinausi...
Juoda niūruma, juoda tuštuma, niūri glūduma.
Nereikia to prisiminti. Nes dabar sugrįžta tikra Šviesa,
Kuria tikiu, ir Tiesa.
Iš gilios praeities, o gal iš prasmingos ateities
Sugrįžta laikai, kai žinojau, kas yra Palaima.
Įeisiu į naują Erdvę, į Išsipildymą,
Į savąjį Eldorado.
Ir turėsiu Galią, ir leisiu
Švariai Dvasiai viešpatauti.
Iš gilios praeities, o gal iš prasmingos ateities Maniau, kad laikas teka ne taip, kaip jis slenka manyje,
Maniau, kad neturiu, ką pasakyt
Sugrįžo laikas, kai žinau, kas yra Palaima.