Juodai balta vaivorykštė

Ėjau aš kartą juodu taku
Su savo geriausiu draugu,
Staiga, nelauktai,
Angelas nusileido
Taip keistai...

Jis nušvietė kelią
Sidabriniai, baltai,
Bet mano akys užmerktos amžinai...

Išsigandau aš labai,
Kodėl taip nutiko, gal tu žinai?

Tačiau šalia nieko nebuvo,
Tik angelas baltas ir gabalėlis rūko...

Staiga pasirodė taip keistai, nelauktai,
Vaivorykštė marginta juodai, baltai...