Vakara blazma (latv. saulėlydžiai)

Neprimink man, kaip kvepia saulėlydis,
Kaip vaikai dainuoja kiemuose, nes
Nebeliksiu čia daugiau,
Nepamatysiu perlų jūros.

Išskrisiu su gandrais į Afriką,
Gyvensiu sau ramiai ramiai,
Nieks man nelieps išgert arbatos,
Nebus liūdni ir vakarai.

Ir  tu, Kastyti, neprisimink manęs
Kaip vėjo pikto, mylių mylios. Ant stogo
Mes susitiksime kas rytą,
Ant stogo, prieš saulėlydį, - ir myliu.


P. S. Šį eilėraštį jau publikavau kaip dienoraščio įrašą,  bet ar galima jį publikuoti Šiukšlių dėžėje, nežinau, todėl jei nusižengiau tinklapio taisyklėms, labai atsiprašau.