Graži Diena

Nušvito, patekėjo graži diena. Kas ruošiasi mokyklon, kas darban. Justukas dantukus valosi, tėvelis kepa kiaušinienę. O mamytė, mamytė dažosi, eis į darbą šiandieną graži. Porelė iš gretimo buto vis dar miega, jiems atostogos, o vakar taip romantiškai... reik
dar numigt valandėlę, dvi. Netgi gyvulėliai užsiėmę savo kasdiene rutina: katinas prausiasi, šuo ėda pigų ėdalą (nieko geriau vistiek negaus). Nėščia panelė ruošiasi eiti pasivaikščioti, sakoma, gryno oro įkvėpti, nors, kur jo rasi miesto centre? Tuo pat metu kaime močiutė jau pėdina karvutės girdyt. Labai rūpestinga senutė.
  Pavasaris, nėra kito tokio metų laiko, kad gamta atrodytų tokia graži. Ji ir karalienė ir princesė- grožiu nustelbia viską. Bet...
  Pasigirdo trimitas. Nesuprasi nei iš kur ataidėjo šis garsas. Ir prisiminiau žodžius:,, kas dirba - te nebėga namo, kas... „ Sustingau vietoj, dar sekundė ir aš jau ant kelių. Atėjo valanda nelaukta. Gražią dieną viskas prasidėjo, gražią ir baigsis. Kas galėjo pagalvot? Žengia armija, kaire, dešine. Gražios uniformos, blizgančios sagos. Bet kažkas man sako- gailesčio, oi, nebus. Verkia atžalos, verkia tėveliai- panikuojantys kvaileliai. Bus perskirtos šeimos, šuo gaus naują būdą, katinas virs kebabu. Badas ne juokas vaikučiai. Tvanas- nuosavas pliažas tavo kieme. Va tik saulę aklinai uždengė debesėliai.
Atėjo naktis naktelė. Degintis pleže nesigaus, deja, o ir šalta kažaip. Varveklis jau ant nosies- gražu, tik naudos nedaug. Širdis nebenori plakti, bet mirtis neateina. Šian ji atostogauja. O kūną taip gelia, geriau jau giltinė dar palauktų dienelę. Turi ji visą amžinybę- pagailėtų žmogelio...