Gyvenimas?

Nuryk!
stakta sumaišo,
gerkle nebe ta,
kai valgai kapoto,
sudžiuvusio maisto,
aistra netroškina,
ir žlugdo vanduo,
kai nėra už ką pirkt,
vėl belieka numirt.

Bet ne,
čia ne ta,
blondinė, dykuma,
praskydo pamačius,
stotelėj begulint,
geriausioji drauge,
sukliko pavasarį,
paukštė mama,
ieškodama tėvo,
kur gatvė akla.