Kanarėlė šiaurės ašigalyje

Su dieviškos giesmės akordais
ima keiktis juodos varnos.
Klausyk, Kvaily, jau atsibodai!
Gervių rojus tau panašus į tvartą?!

O žalios plunksnos krenta man iš rankų
tarsi iš tavo kišenės pavogti žodžiai.
smeik durklą man į delną -
aš nemirsiu!
bet Brahma tavo sielą sukapos.

pargrįžo gandras iš ilgos kelionės
ir tarsi paukštis suglaudė sparnus.
Daunelis sau po nosim sapalioja
geidulingą tiesą apie Genius,
kuriems išluptos akys.

tos pačios Žudikės rankose
šmėžuoja švirkštas
kupinas mirtingo oro.
Težūsta kūrinys ištvirkęs,
nespėjęs pasakyti paskutinio noro.