Pavasaris

Jeigu mokėčiau kurti dainas
Vaikščiočiau senamiesčio stogais
Kad ilgesingai jos skambėtų
Mėnesienai po langais.
Ir jei mane ryte surastų
Rausvoj asfalto žalumoj
Sakyčiau, kad tai ne aš.
Tikri poetai be vardu ir be titulų.
Susirinktų žmonės, stebėtųsi
Kad sninga poetais pavasarį
O aš sakyčiau: žmonės,
Aš tik norėjau pavyti angelą basą...

Jeigu mylėčiau moteris
Pasaulis joms būtų po kojomis
Vasaros žiedais ir medumi
Kraujo lašais, konjaku, mirtimi.
Stebėtusi moterys kodėl
Taip lengva ir gera
Juk pasaulis piktas ir juodas
Turėtų būti
O žmonės žiaurūs
Miegoti neduoda kaimynai
Ir tik katės skiria serenadas
Kai vyrai geria degtinę
Ir grįžta namo nusiminę.
Mat pavasaris...
Pasikarti jiems norisi...

Jeigu kas leistų mylėt dar kartą
Mylėčiau milijoną kartų stpriau
Nes meilė nevaikšto sekmadieniais
Saulėtom miesto alėjom
Ji trankosi per audrą
Žaibolaidžių skylėtom venom.
Velniop ištikimybę! Tuščia jos!
Akys pasimeta,
rankos nebemato tamsoj...
Visos priklausomybės
Tik dedikacijos gyvenimui
Tylėjimo tuštybė
ir kaltas čia tik melas.
Saulė butelio lange.
Pavasaris.
Norėtųsi trupučio laisvės,
Bet negi pusiaukelėj surasi?...