Vardan

Anksti ryte jau po mirties
Trys duobkasiai man duobę kasa
Prieš pat vėlyvą naktį aš
Raudoną vyną jiems dar pilsčiau

Aš gėriau už draugus su jais
Nes taip buvau įpratęs
Dabar jie užkasa mane giliai
Lyg  niekada manęs nebūtų matę

Aušra pakeis nakties tamsas
Prisiminimai grims į praeitį
Trys duobkasiai atguls šalia manęs
Ir tau reiks duobę draugui kasti

Kas neišvengiama tas atsitiks
Dėl to liūdėt tikrai neverta
Jei dar turi jėgu, tai keisk
Ir saugok ką turi brangiausio