- tu geri mano kraują, valgai mano kūną, tu mane vis sunki ir sunki, - sako vyras moteriai, o ši nenuleidžia kaltai galvos, nepuola jam į kojas, nekrinta ant kelių, ir neprašo atleidimo - toliau siurbia:
- Tai ne tavo kraują, tikriausiai tavo motinos syvus sunkiu, kaip naujagimis jos įsčiose kol išvysiu šviesą.
Eisiu jos atsiprašyti brangusis.
- Kekše! Gyvate, nutilk!!! , - riktelėjo grėsmingai donoras ir tvojo vampyrei su lazda per galvą. Pastaroji krito ant grindų ir jau nebepajėgė iš to jų urvo iššliaužti...
- Tėvas užmušė motiną, nebus ko atsiprašyti, gali atsiprašyti manęs, - dar pridėjo vargšas donoras, bet pavėluotai. Vampyrė jau nebeatmerkė savo mėlynų lyg du ežerai akių, ir nebekrutėjo jau jos siauros dar nepradėjusios mėlti raudonos lūpos.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
tai nepasisekė nabagei, gal toks tai jos likimas, negailestingas, neleidęs jai pereiti į sekančią gyvenimo klasę, o gal galėjo būti tokia puiki feministė...
o gal ne likimas, gal tik vyro muskulai buvo per stiprūs, kad pastaroji Vampyrė būtų galėjusi atlaikyti šį šventą lemiamą smūgį.
jūs nenorodote savybės - vienu dviem žodžiais, kas tai. tikriausiai dar nebrandi. čia esmė vingrybėje, ne "pasakėlės" kalbos turtingume, tačiau vienas kom man naudingas, du žožiai kurie nevartotini, turėjau parašyti kursyvu.
Taip, po manęs tvano nebus ir kiek kartų perskaitau kūrinėlį, hmmm tiek kartų jo idėja, ne tiek unikaliai ar moderniai perteikta, bet slaptą ginklą prilaiko ir tame slepia iššūkį. Čia ir būtų seifo kodas, o kalba nėra turtinga, vienumos paieškoti galima. Žinoma bandymas yra einančiam kelias. :)
Vaikai žaidžia garsažodžiais - nesusikalbėjimais. Ką darai - kadaraikadai.
skaitytojau, slapyvardžiu Vėjo Aussia,(2008-08-12 22:31)
kastai
žvaigždžių spygliai - taip gali pasakyti nuostabūs vaikai. (turintys muzikinę PAAAAAAAJAUTĄ.)
Dėksss už dėmesį. (vis tik tai ne eiliuotas kūrinuks) bet vis gi į temą, ritmika yra, o ir ne tos pačios sakinio dalys (kalbos dalys, "pardon") rimuojasi.