Gyveno kartą voras, ne toks jau ir plonas,
Turėjo jis gabumą kramtyti seną gumą.
Galėjo jis ją kramtyti, o panorėjęs, ir nuryti,
Niekam tai nerūpėjo, nes jis tik kampe tupėjo.
Bet kartą, išėjęs pasivaikščiot, rado liekaną nuo laiško
Tol į ją žiūrėjo, kol akys išvarvėjo
Liko tik viena, bet su ja viena bėda -
Svirpliai jį pavarė ir į vonią uždarė.
Pamiršę vorelį paliko trūnyt
Kur šlapia ir šalta ir nėr ką kramtyt.
Tupi jis ten ir gąsdina žmones
Kampe išsišiepęs kaip tikras vargonas.
Pamiršo jis savo kampo jaukumą,
Galvojo tik …
Kaip nusilupti prilipusią gumą?