Visko Priežastis

Kuskusas ir Niekas ėjo keliu. Jie taip darė dažnai. O gal ir ne.

Taip pat jie kartais kalbėjo:
- Matai tą kraną kitoj gatvės pusėj – žiūrėdamas į bardiūrą pasakė Kuskusas.
- Ką? - vienu metu spjovė ir ištarė Niekas.
Kuskusas viską pakartojo šiek tiek artikuliuodamas žodžius.
Niekas ilgai mąstė:
- Nu?
- Žinai kodėl jisai stovi?
Niekas pamiršo ko klausė ir susidomėjęs sekė bardiūro plyteles. Laiks nuo laiko įtemptai mąstydamas spjaudydavo (slapta tikėdamasis, kad kada nors išspjaudys visą šlamštą iš savęs, bet jis to nežinojo).
- Jisai stovi todėl, kad mes jo nenugriovėme.
- Išties.
- Matai tas mašinas, matai tuos paukščius, matai tas gėles? Visi jie čia, nes mes jiems leidome čia būti.
- Aha...
O žinai kodėl tu eini šalia manęs?
Niekas nusižiovavo.
- Viskas yra dėl mūsų ir mes esame dėl visko.

Niekas giliai nusispjovė.