Tu išėjai, už langų raudojo medžiai.
Tu išėjai, ir lijo ašarų lietus kartus.
Tu išėjai, kai paukščiai šoko valsą šauniai,
Tu išėjai, tavęs čia žemėje nebus...
Čiulbės vėl paukščiai, oš ir medžiai tylią dainą,
Žvaigždė vakarė danguje spindės ir neišblės...
Už tos žvaigždės, į Naująjį pasaulį, išėjai..
Ir nežinia, kur tave žvaigždė nuves...
Už tos žvaigždės, už begalybės tolių...
Už saulės, už dangaus žydros versmės,
Tu išėjai į Naująjį pasaulį,
Iš ten jau niekad niekas neparves tavęs....
Tyla, žvaigždė vakarė šoka, tau, šokį svaigų,
Tyla, tik tau už lango šoka medžiai.
Tyla, tik ašara ir juokas išdykėlio vaiko,
Tyla, mums neša atminimą brangų...
Už tos žvaigždės, kurios dar niekas neregėjo,
Už tos žvaigždės, kur niekad nebuvau,
Su tavimi, aš Viešpatie, mintim kalbėjau,
Ir tik mintim pas tave, žvaigžde buvau..


gintvainyte


