Dar neišeik

Užmerktos akys, atšalęs kūnas,
Ties Tavo kojomis pamerktas visas rožių krūmas...
Sunertos ant krūtinės rankos,
Dabar jau nebeglosto, dabar jos svetimos...

O dar drįsai sakyti: „į amžinojo miego karalystę męs, žengsime kartu. „
Tik kažkodėl čia gulim ne abu,
O vien tik tu...
Juk tu žadėjai, juk tu man pažadėjai,
Prie mano lovos pastatyti mažytę laimės fėja...

Prašau, atmerk akis,
Paduoki ranką nuo bedugnės krašto,
Neleiskim dar padėti taško...
Prašau, prieik ir apkabink tvirtai,
Velniop visi tie angelai.
Prie mano lūpų prisiglausk,
Dangus, juk dar tavęs palauks..