kada mergaitė prašo nubaidyti
tą juodą debesį parimusį
virš liūdesio kalvos
vėl pradeda skambėti
ritmu perkūno
simfonija
vasaros baigties
o žaibas nupiešia
laukimo kreivę
ir vėjas liepia eiti nesustot
tiktai maža mergaitė
ilgesio paukščius išlanksčius
apie meilę kalba
ties vakaro sidabriniu kraštu