Kiškučiui (sūnui)

Ateik, prisėsk šalia, priglausiu, pamyluosiu,
paglostysiu galvelę, švelniai pabučiuosiu,
kiškučiui savo šilumą ir meilę dovanosiu,
o jei norėsi ir dainelę tyliai padainuosiu.

Žinok, tave aš visada mylėjau ir mylėsiu,
su tavimi aš džiaugsiuos, už tave kentėsiu.
Kai tu parkrisi - pagalbos ranką tau ištiesiu,
nušluostysiu tau ašarą ir atsistot padėsiu.

Ne visada  tik juoksiuos ir meiliai šnekėsiu,
reikės - griežta tau būsiu ir pabart mokėsiu.
Bet visada, kas benutiktu, kiek tiktai galėsiu,
iš skausmo plyštančia širdim tave mylėsiu...