tyliai vienas

Nakties kloaką  juodvarniai išlesę
sutūps po žaginiais,  įdubs jiems akys,
o mano norai proto atsikratę
kažkaip šiandien provincialūs tapo.

Kai akys riedlenčių rateliuos dyla,
o pirštai nuo trapių kreidelių bąla -
taip noriu tapti ėriuku prie knygų,
blakstienomis į rašalą - taškyti geismą.

Nakties pastoliuose įstrigo mėnuo,
o aš, tąsyk bildukas girtas,
kalu vinutę į bevardį tiltą
taip tyliai vienas, kad kažkur išgirstų..