Paslaptis

Čia kaip rojuje. Ieva tarė:
— Imk Adomai, čia labai skanūs obuoliai.
Adomas, žinoma, susigundė, alkanas buvo, o ir apskritai mėgėjas pavalgyti. Godžiai valgė vieną obuolį, vėliau kitą...  Suvalgęs paskutinį paklausė:
— Iš kur Ieva gavai?
Gudriai mirktelėjusi Ieva tarė:
— Paslaptis.
Vakare grįžęs sodo prižiūrėtojas įtūžo:
— Kur obuoliai, ne vieno obuolio... Dinkite iš šito sodo, vargsite per amžius...
Ilgos klajonės ir sunku išvarytiems, bet sustoti kažkur reikia.
— Dabar Adomai pasakysiu kaip turėsi sodinti sodą, — Šypsojosi Ieva rodydama Adomui sodinukus, — turėsi daug dirbti, sodinukų daug ir sodas turi būti didelis, aš tave visuomet pamokysiu, o tu juk dirbsi, tiesa? — Ieva šypsojosi, o Adomas, griūdamas iš nuovargio karštai apsikabino ją.