Ir vėl už lango

Už lango vėl juoda ir tuščia,
Lygiai, kaip mano širdy...
Ir tyla visur. Nieko net negirdi.
Tiktai vėjas tarpuvartėj kukčios...

Ir dabar aš kažkoks mieguistas.
Kaip nelauktą man miegą išvyti?
Kėdėje rangausi ir muistaus.
Jos aš laukiu. Labai noriu matyti.

Jinai pavertė viską juokais.
Kai suprato, tai peikti pradėjo.
Ne tik žodžiai – veiksmai net jokie
Jos pralinksminti negalėjo.

Staiga ji, jau užmiršusi viską,
Rudą kasą atmetus atgal,
Šypsosi! Vėl akys tviska!
Aš žinau, kad ji pykti negal...

Pasimaivė, nuėjo, sugrįžo.
Lyg pamiršusi, ėmė galvot.
Vėl išėjo. Ir jau nesugrįžo...
Ar sugrįš? Kaip man tai sužinot?

Bet, matyt, reiks darbais užsiimti.
Tais, labai jau senais, užmirštais.
Ar gyvenimu reiks nusivilti,
Ar likimų keliais surištais?..