Pabūdimai

Aš norėjau... ir savo norais užgesinau dienas,
Tik naktimis girdėjau šauksmą,
Kaip šviesa sklindantį nuo žibančio perlo,
Užauginto tamsiausių minčių gelmėje.

Aš bandžiau... ir bandymų amžinybėj
Surandėjo širdis bei supratimas,
Kaskart užsigaudamas į kasdienybę,
Aštriomis uolomis saugančią norus.

Aš įveikiau... visas tiesas rūpestingų žmonių,
Draugiškai įklimpusių į gerbūvio liūną,
Ir tvirtai susikabinusių šypsenomis,
Kad kartais lipantys jų nepaskandintų.

Teko (s) kristi... taip ilgai ir kankinančiai lipus,
(Tarp rytdienos pažadų paskendo kelias atgal)
Į skaitytų minčių vandenyną.

Jis tik vietomis suskeldėjo, o aš pabūdau...