rašyk.lt: Kūriniai / burundis / Tėkmė

Nebeturiu nei rakto, nei spynos.
Nebemoku. O gal ir niekad nemokėjau
Įžvelgti dienoje šviesos.

O galbūt jūros nė nebuvo -
Sapnavos valtys baloje.
Kadaise protėvių Perkūnas
Turėjo vardą maldose.

Dabar jo galioj - tik stebėti.
Kaip mainos žemės kirminai.
O taip norėtųsi aukų.
Kaip kitados.

Blogas komentaras Rodyti?

2008-08-06 22:44

dovė

neatrakintas laikas, isibarsciusios prasmes. man patiko ;)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2008-08-06 22:41

zuikius ir sniegena

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2008-08-06 15:17

nYc

Patiko pabaiga.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2008-08-06 14:56

Degančios rankos

Kiekvienas šias eiles gali interpretuoti savaip... Man asmeniškai patiko... O dėl Perkūno galiu esu linkusi sutikti su lyriniu eilėraščio subjektu.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2008-08-06 14:23

weto

gilus, patiko

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2008-08-06 14:16

Lugnis

perkūno galioj kas buvo tas tebėr, o jau kaip jis interpretuojamas - stebimas, tai žmonių valioje ir galioje, perkūnas visada perkūnas ir šviesa ir tamsa - tos pačios. kiekvieną spyną galima sulaužyti, o raktą pamesti...
vis tik čia kažkokia nostalgija tam kas išjausta ne potyriu - nebuvo potyrio, o lyrinio subjekto kalbėjime kalbama, lyg jis turėjo tą potyrį, kurį norėtų pakartoti. nostalgija iliuzijai susikurtai iš pasakojimų. Aukos vis aukos, ko gi ne aukos - sausio 13, kovotojai už laisvę, Kalanta, argi ne auka laiko tėkmėje į nepriklausomybę... :DDDDDDD
juokingas tas literatūrinis papokštavimas.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas