Tas nepasotinamas ilgesys,
troškimas nenusakomo kažko,
kas vos pagautas delnuose išnyks
palikęs vien tik jausmą tuštumos.
Tai ne žinojimas, tai aklas suvokimas,
kad ištiesta ranka paskęs tuštumoje.
Tai ne ieškojimas, tai tik troškimas
slapčia užgimęs tylioje vienumoje.
Tai vakare neleidžianti ramiai užmigti,
nerandanti sau vietos siela alkana,
ji drugeliu į skaisčia šviesą nori skristi
palikusi vienatvę tamsioje užmarštyje.