šalti blynai

Vėmalai ant lūpų
Pilna burna vorų
Tūkstantmečio lietaus nenuplaunama leprozija
Kaip piktadarys iš tylaus filmo po mirties meldžiantis technikolor
Aš meldžiau komatozijos mergaitei ant žirgo kuri skaitė porno
Apie liežuvius prasikirtusias kurtizanes kurių panagėse rakštys šoka ventrilokizmu
Per permatomų marškinių sagas laižydamos gerai užmaskuotų vikšrų myžalų skonį
Bet saulė atplėšė sąmonę nuo elegantiškos fėjos nors dvi lėliukės vedžiojo jos siluetą
Laižydamos lovoj jos heroinines lūpas
Žengdamas per veidus, kliūdamas už galūnių, kovodamas su automatų traškesiu
Prisiekiau atsisakyti visų dešimties raukonkaklio terorizmo įsakų ir pakabinti paltą
Kaip liūtas įsimylėjęs savo dresiruotoją pasiryžęs paskersti mokslininkus ir ateistus
Su tokiu savęs-sabotažu ir aukštesnės formos pornografija pasiekęs tikrą evoliuciją
Plaukiau kaip raudona lava ištiestomis rankomis apglėbdama sutrikusį miestą
Naikindama smėlio pilis ir kūjais trankydama žėmės paviršių į besikrušančią lėlių puzlę
Su buketu mirštančių gėlių mes atsidūrėme Alkatrazo hotelyje tarp aukštų palmių lapų
Naudojome ilgus nagus raižydami epitafijas ant grindų
Aš raižiau laisvę iš konkretaus gyvenimo su lošėjais ir žudikais
Ir kilnią ir absurdišką vyriausybės ištrėmimo nuodėmingo proto miražą
Kur jauni vienaragiai su ypatingais ragais ir paprastais grandininiais pjūklais
Nusivylę tuščiais saldainiais, cigarečių skonio ledais ir stalčiuje pūvančiom saulėgrąžom
Reikalaudami dėmėsio kaip vidurinysis vaikas ir sutraukdami perspektyvą kaip kaulų pjūklas
Bandydami absurdiškas aseksualias revoliucijas su fašistų matematinėm lygtim kad du plius du lygu penki ir arijų penio šventuoju karu prieš parazitinės stagnacijos diaramą
Ir kaip kareivis sunkiai pripažįstantis kad mieloji nustojo rašyti nes jis nebeturi ant ko masturbuotis
Suvoki kad sukilimo strategema neįmanoma ir kabala sunaikinta aklų hedonistų stebėtojų
Per daug kad nurodytum, per galingų kad nugalėtum, ir per daug aptingusių kad prieitum
Šią gigantišką mėsos ir kaulų mechanizaciją su jos metalinėm svirtim visi nori paversti
Nepriklausomai vienas nuo kito į dizainą galiausiai baisiai žlugsiantį
Kuris turi būti išpjautas individualizmo geležte, pasmeigtas karminiu iešmu, ginklu kaip rašikliu, krauju kaip rašalu,
Per paskutinį tragišką aktą ilgai užslėgta sąmonė išsiverš pro atvirą gedulo ir antikos tradicijos žaizdą
Susitiksim siurrealistiniam pragaro blitzkriege