,,Vasario-29“(9) Įvado tęsinys/ Geležielio istorija/

Berija    suprato,    Kad      Užkaukazė    mažai    ką    žino
apie      Staliną      ir      jo    veiklą      revoliucijos    metais.      Na,    buvo    toks      plėšikas      Koba,      žudęs    caro      žandarus        ir    užpuldiėjęs      pininigus    pervežaančius      kon
vojus.      Tačiau      tokių    plėšikų      Užkaukazėje    visais    laikaiis    netrūko,    Jų      visų    neišvardysi.      Bet      visi      žinojo      Ordžonikidze,      Šaumianą,      Janukidze,    Kirovą...
        Dabar      draugas    Stalinas    tapo    Generaliniu    sekretoriumi,    o    visos      Užkaukazės    garsenybės      nublanko      ir    sustojo      sosto    papėdėje.  reikia
    sukurti      mitą,      kad    Stalinas    buvo    pats      revoliucingiausias      Užkaukazės      veikėjas,    o    visi      kiti    toli    gražu        nei    darbais,    nei    žygiais      neprilygo    jam.
      Taip      Berija    pasakė      Stalinui    vieno    susitikimo    metu      ir      pamatė,    kaip      vado    veidas      prašviesiejo,    o        akyse    nustojo      žvilgieti    tie      nelemti    Žžburieliai.
    _- Juk    reikia,    daugas      Stalinai,    kad    liaudis      žinotų      kokius      žygdarbius      atlikote  ruošdamas    revoliuciją      ne    tik      Rusijoje,      bet      ir      Užkaukazėje, -    karštai    aiškino    Berija.
      -Draugas    Stalinas    kuklus      žmogus      ir    jam      pagirimo    nereikia, -    murmtelėjo        Stalinas.
      -Bet      to    reikia      partijai,    reikia      liaudžiai. -      patetiškai    sušuko    Berija..... -Ji    turi      žinoti,    kad      draugas      Stalinas      yra      svarbiausias      Lenino      bendražygis    ir      revoliucijos        rengėjas.    visi    kiti      tik      jo  valios      vykdytojai.
    - Hm-  numykė    Stalinas.
        -Suprantu,    kad  draugas  Stalinas      yra    kukliausias    ir    maloniausias      žmogus, -    karštai    kalbiejo      Berija, -    todėl      juo    labiau    liaudis    turi      viską    žinuoti      api    Staliną:    Kaip    jis  kentėjo    Sibiro    platybėse,    kaip    revoliucijos    frontose,    ypač    prie      Caricino,    apgynė        tarybinę      šalį,      kaip      genialiai      vykdė      šalies    industrelizaciją    ir    kolektevizaciją,    ypač    ją,  išvaduodamas 
kaimiečius      iš      buožių    priespaudos.      Och,    uždavinys    milžiniškas,      bet    būtina    jį    artimiausiu    metu    atlikti.
      -  Sutinku, -    tarstelėjo      Stalinas    įprastą    savo      žodinę      rezoliciją, - Bet        reikia    taip    paruodyti,    kad      draugas      Stalinas    griežtai    kovoja    su    visokiais      tarybų      valdžios    ir    bolševikų      partijos    priešais:    trockininkais,      zinovjevninkais.....      Juos    be    gailesčio    trynė      ir    naikino    kaip      uteles,  Tfu,      niekšai. -  spjovė      Stalinas    ant      parketo    ir      priėjęs      ištrynė      kareiviško
  aulinio      bato    padu.    Ir    dar    butinai    parašyk  Kaip    myli    Vaikus,    ypač    mergaites,  ypač....
        reikia    duoti      jo  vardu      mokykloms,    universitetams,
  akademijoms,    miestams,      valstyėms....
    -Na,  na...  susiraukė      Stalinas, -      nenusiplepėk.
        -  Kodėl,      draugas    Stalinai?    Aš    sakau    tiesą.    Kodėl    pavisdžiui,      tokios      Gruzijos      nepavadinus 
  Stalinėja,    o      Kazachstaną      ar    Uzbekistaną-  Stalilanu?
      Žėrinčiom    iš    džiaugsmo      akim        Berija      pagriebė
    Stalino      ranką    ir      prispaudė      prie      lūpų.
      Stalinas      visai    neskubėjo    jos      ištraukti.
        O      kas    parašys      draugo      Stalino      biografiją,      kad      ją    skaitytų    kiekvienas    žmogus?  -paklausė    Stalinas.
    -Jeigu      Janukidzė    pripaistė      savo    knygoje      niekų,      tai      manai,      kad    geriau    parašys        Kirovas      ar   
      Bucharinas?
      -    Kirovas. -    su    panieka    numojo    ranka      Berija. -
    Jis      pats        savę    pradės    girti    ir    vaisduoti      revolicijos    ašimi.    Na    o    Bliucherį  nėra    ko    ir    kalbieti.
        -Tu?    nustebo      Stalinas    ir    įtariai      pažvairavo    į      Beriją.        Kadangi      Stalinas      mėgdavo      žinoti      viską      apie      kiekvieną      naują      žmogų,            todėl      jo    šnipai      pranešė,    kad      Berija    neskaito 
    jokių      knygų,      nežino    net      Markso    ir    Engelso  veikalų,    o    ką    jau    kalbieti      apie    kitus      autorius.
    argi      jis      sugebėtų      parašyti      ką    nors      gero?
          -  Taip. -      patvirtino      Berija. -    Knyga    bus    parašyta    per      puse    metų.    Ir    ne    viena.    Aš    parašysiu      ir      jūsų    biografiją,    ir      Užkaukazės    revoliucijos      istorija,  remdamasis    tikrais    faktais  ir   
įvykiais.      Pamatysit.
      Sutinku, -      pasakė      Stalinas,    ir    jo    ilgas,    gelsvu
  nagu, -      pirštas      grasinamai    nukrypo        Berijos      pusėn, -  bet-  žiūrėk......
    Už    to,, žiūrėk“      pasigirdo    toks    grąsinimas,      kad   
  Berija    nejučiomis      išblyško.    Tigras      šiepė        dantis      net      savo    maitintojui.
      Kai    parašysi,      būsi    pamalonintas.
    Berija    pajuto,    kad    jam    susisuko  galva,    ir  atsistokėjo
  tik    tada,    kai    pamatė    į    jį    įsmeigtą    žvairą    Stalino
      Žvilgsnį. 
        -Paskirsim      tavę      YK    pirmininko      pavaduotoju,  kad
    galėtum    prie    šio    darbo  priprasti.
          -Draugo    Menžinskio?
      Bet    Stalinas      tik    numuojo    ranka.    Toliau      aiškinti    jis      nenorėjo,    bet      Berija    suprato,    kad      Menžinskio    ir    Jagodos    dienos    jau      suskaičiuotos.
      Visos      Rusijos        YK      pirmininkas.        Galingiausias      žmogus    po    Stalino.  Tiesa,    blogiau,    kad    iš    pradžių
  teks    dirbti      pavaduotoju-      greitai    įkops    ir    į    pirmininko    kėdę.    Jis      suvokė    kaip      pelnyti      Stalino    palankumo    ir    pasiekti    valdžios      aukštumas.    Žudyti.      Žudyti    visus    be    gailėsčio    ir    pataikauti          Stalinui,      kurstant      jo    tuščių      ambicijų      židinį .  Dabar      tik      tam    reijia      paskirti      gyvenimą.      Įdomu,      ką      Stalinas      numatė    skirti      pirmininkų?