Tik vyrai iš jūros užkaitę parjos
ir verdančiom rankom išskers suguloves
tarp krūmų razinų įstrigęs šuva
stimpa nes uogų neėda
Paskutiniąją stygą pragraužė kandis
ir balsas brangiosios užkimo per naktį
ant stalo kava ir pabertos razinos
o alkanas stimpa šuva
Sutinę nuo juoko įkaitę žandai
už lango vis rymo kurčias senolis
saujelė į dirvą razinų daigų
o krūmuose stimpa šuva
Molbertas susmulkintas prakurom krosnin
išsižada skrendančio laivo minties
ant įkaitinto pečiaus uogas džiovina
o krūmuos pastipo šuva --
uogų neėdė