prie skausmo priprasti, na tai numirti - gal užmigti, panirti į rutiną, pasidaryti nejautriu. vaizdžiai tariant, kada suleidžiama narkozė - efektas - priprasti prie skausmo. Nejautrumas. o gal geriau - įvaldo skausmą. tikslai įvaldo save skausme. pripranta ne stiprus, nei silpnas, blokuojasi nuo skausmo - patampa nejautriu.
man mintis pabaigoje kliūva, nėr taikli, o eiliukas pretenduoja į mintį. (čia tik per vyrus ir moteris, bet į mintį. Vyrai moterys priemonė minčiai išsakyti.) Vystomas normaliai, nors šimtus kartų girdėta, turinti panegirikos, tik čia ne tėvynei, o moterims, patosiuko vos vos jaučiamo, savo dvasioje, bet nesakysi, kad jau nuvalkiota, banalu (kalbu apie menines išraiškos priemones, įvaizdžius, plėtojant mintį.) dar nenuvalkiota, bet jau beveik, kalbant apie vieną iš moters pasaulėjautos aspektų. taip idėjiškai pučiamas dramatiškumas, t.y. turi panegirikos, o ne kažko, kas kalbėtų giliau.
(tai tik vieno iš skaitytojų nuomonė, t.y. ne tas grandiozinis "MES taip galvojame!", tik tiek, apie tekstuką pavadinimu "kai vyrai išeina". O kaip, kada tėvai vaikus laidoja? gal ten daugiau skausmo, nei vyrai išeina?.. kaip tada moterys. kai vaikai į karą išeina?.. Ar į gatvę ir uždaužo beisbolo lazdomis?..
O moters (motiniški) instinktai stipresni, daugiau galingumo jau iš gamtos į tai sudėta, nei vyrų, taip sutvertos gyvybės formos, beje ir žmogus. Sakau, sudramatintas, bet išraiška nepatraukia iki to dramatizmo-rimties, savo gyliais, gaunasi su patosiuku, moteriškajam pradui. Mintis nėr taikli pabaigoje. tik mano nuomonė)
Taura, > širdimi rašyti gana sudėtinga - išsiteplioja labai viskas, o dar jei skilveliai padidėję, tai ir į A4 formatą gali neįsitekt. Daug paprasčiau yra rašyti pieštukais ir šratinukais (galima gaut kanceliarinėse)