Décadent

Tamsuma nusileidžia į mano pasaulį dar kartą
Stengiuos pamatyt tiesą priešais save
Yriuos per lūžūsį stiklą, ašaras ir įpjovimus
Grindys skęsta klykiančios mirties agonijoj

Veidai supa mane apmirę ir negyvi
Spokso į niekur, užpildo mane pragaro baime
Patekę į paranoidišką ir šaltą nusikaltimo transą
Gyvi negyvieji tyliai sėdi varinėdami juodą kraują
Rajus parazitas graužia mėsą
Alkis grįžta kaip baimės substancija
Lekia pro venas su ledine neapykanta
Jaučiuos kaip dievas pakilęs virš šio pasaulio

Aš pabundu greitai su baime visų baimių
Siaubu visų siaubų, lemendamas nesąmones
Nusiųskit mane atgal į viršų, kur aš priklausau
Aš pažinau jus perdaug gerai ir perdaug ilgai

Šeriu tave mirtimi, baltasis dievo pasiuntiny
Sielos mojuoja kol jos mano protu ropoja
Nagais spiraliuoja viršun, nenori nusibaigti
Nušvitimas aplanko, dvasiškai pasikeičiu

Palindęs po grindim, kambarys užsidaro
Negaliu kalbėt, neramus ir niūrus
Vienas tamsoje, negalintis sustot
Trokštantis daugiau, savęs naikinimo kaip meno
Nervingas murmantis sugriuvėlis susirietęs į kamuoliuką
Vienišas ir drebantis, lemenantis nesąmones
Prakaituojantis ir išbalęs, kūnas pakyla
Alkstantis daugiau, atsisakantis gyvenimo