Banali istorija apie tikrą gyvenimą

Kiekvienas žmogus nori kažką pasiekti savo gyvenime, tapti išsilavinusiu ir nepriklausomu, įgyti daug gyvenimiškos patirties ir neįsivelti į priklausomybių liūną.
  Su kiekviena diena gyvenimas tampa vis sunkesnis, o pavojai-vis didesni. Žmonės užpuolami vidury baltos dienos, vagiami ir įtraukiami į prostitucijos liūną, draugų raginami, tampa narkomanais ir alkoholikais savo smalsumo ir žioplumo aukomis.
  Bet yra ir šviesioji gyvenimo pusė-tai namai. Liūdna, kad atsiranda tėvų, tvirtinančių, kad jiems vaikai nereikalingi. Tačiau dažniausiai žodžiai tėtis ir mama asocijuojasi su šiluma, supratingumu, nuoširdumu. Kaip gera, kai grįžęs iš mokyklos namo, vaikas jaučiasi mylimas ir saugus, o suaugęs-laukiamas.
  Šiame nelengvame gyvenime vieninteliai nuoširdūs ir visas klaidas atleidžiantys, patys artimiausi žmonės yra tėvai, todėl juos reikia gerbti ir mylėti, jeigu jie ir ne visada teisūs. Gal jie keistoki, gal nešiuolaikiški, bet visada stengiasi, kad jų vaikams nieko netrūktų, kad parėję namo, jie rastų ramų prieglobsti, būtų išklausyti ir suprasti.