Man užburta naktis šianaktį pasaką seka,
Dosniai žarsto sapnus apie ją.
Širdyje keistą ilgesį, tarsi vėrinį veria,
Lyg pati mano lūpomis kviestu tave...
Nežinau, gal naktis.
O gal šiaip tik sutemo.
O gal pasimetęs šešėlis praslinko staiga,
Pajutau tik kaip švelniai man širdį kuteno,
Kai nedrąsiai žvelgiau, kai norėjau paliesti tave...
Nežinau. Gal naktis tik praėjo pro šali,
Dosniai žarstė sapnus apie ją.
Bet nubudęs radau aš dar žiburį degant,
Lyg tą viltį mazytę: - nu gal?
Man pavyks pasivyti tave.


shekspyrius














