Man norėjosi tyloj surasti sakinį -
Tą atsakymą į mano pirštų nervingumą,
Net nepastebėjau kaip atėjo vakaras,
Nesulaukęs mūsų nuoširdumo.
Dabar liko vien sapne ieškoti
Tos kalbos ir tikro atvirumo,
Jei galėčiau nuolatos miegoti,
Gal atkurčiau tą draugystės rūmą.
Dabar slenka diena po dienos tuščia,
Tepalikęs vien pasaldintas saldumas,
Būsiu kaip knyga - jau atversta,
Bet neperskaityta -
Pavartyta kaip albumas.